- stačiašlaitis
- stačiašlai̇̃tis, stačiašlai̇̃tė bdv. Stačiašlai̇̃tės kal̃vos.
.
.
stačiašlaitis — stačiašlaĩtis, ė adj. (2) kuris su stačiais šlaitais: Nugrimzdusių kalnų viršūnės sudaro aukštas, stačiašlaites salas EncIX434. Piliakalniams buvo parenkamos stačiašlaitės kalvos, esančios dažniausiai upių santakoje ar upės vingyje MLTEII847.… … Dictionary of the Lithuanian Language